Demografija

Religiškai nesusisaistę žmonės ("nones") 2020 m. sudarė apie 24 % pasaulio gyventojų — maždaug 1,9 mlrd. žmonių (2010 m. — 23 %, arba 1,6 mlrd.). Tai viena didžiausių grupių pasaulyje (Pew Research, 2025).

Tačiau šis skaičius geografiškai labai netolygus. Apie 78 % visų nesusisaisčiusiųjų gyvena Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o vien Kinijoje — maždaug 67 %; pačioje Kinijoje nesusisaistę sudaro apie 90 % gyventojų. Nesusisaistę yra didžiausia grupė Kinijoje, Japonijoje, Pietų ir Šiaurės Korėjoje, Čekijoje bei Vietname.

Svarbi išlyga. "Nesusisaistęs" nereiškia "be jokių įsitikinimų". Daug nesusisaisčiusiųjų, ypač Rytų Azijoje, dalyvauja dvasinėse ar ritualinėse praktikose, tiesiog nesitapatindami su konkrečia religija (Pew Research, 2025). Todėl pasaulinis "nones" skaičius nėra tas pats, kas ateistų skaičius — tai matyti ir iš JAV duomenų žemiau.

Vakaruose nereligingumas sparčiai augo. JAV nesusisaistę išaugo nuo 16 % (2007) iki maždaug 29 % (2023–2024) — beveik dvigubai per kokius 17 metų; dabar tai didžiausia atskira grupė šalyje (Pew Research Landscape Study, 2025).

Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais šis augimas sustojo arba stabilizavosi (maždaug nuo 2019 m.), o krikščionių dalies mažėjimas sulėtėjo. Tai įspėja prieš prielaidą, kad pasaulietėjimas yra tiesinis ir neišvengiamas procesas. Vakarų Europa apskritai pasaulietiškesnė nei JAV, o jaunesnės kartos visur kur kas pasaulietiškesnės už vyresnes (kartų kaita).

Globalus paradoksas. Nors išsivysčiusios visuomenės sekuliarėja (tolsta nuo religijos), absoliutus religinėms grupėms priklausančių žmonių skaičius pasaulyje auga: Pew duomenimis, 2010–2020 m. jis didėjo sparčiau nei nesusisaisčiusiųjų — mat religingos populiacijos turi aukštesnį gimstamumą. Todėl ankstesnės Pew projekcijos (2015) net numatė, kad ilgainiui nesusisaisčiusiųjų dalis pasaulyje gali mažėti, nepaisant jų augimo Vakaruose (naujesnės projekcijos dar rengiamos).

"Nereliginiai" arba "nones" yra sociologinė skėtinė kategorija, o ne ateizmo sinonimas. JAV 2023–2024 m. iš 29 % nesusisaisčiusiųjų tik 5 % visų gyventojų įvardija save ateistais, 6 % — agnostikais, o net 19 % — "nieko konkrečiai" (Pew Research, 2025).

Vadinasi, net ten, kur "nones" gausu, savideklaruojami ateistai sudaro jų mažumą. Daug nesusisaisčiusiųjų yra greičiau apateistai — jiems klausimas tiesiog nerūpi — arba laikosi neapibrėžtų, neinstitucinių dvasinių pažiūrų. Todėl "nones" augimas ir "ateizmo" plitimas nėra tas pats reiškinys.

Surašymas skaičiuoja priklausymą, apklausos — tikėjimą. Lietuvoje šie du skaičiai skiriasi labiau nei daugelyje Europos šalių: katalikais save laiko trys ketvirtadaliai gyventojų, Dievą tiki maždaug pusė, o į bažnyčią kas savaitę eina kas dešimtas.

Netikinčiųjų dalis per dvidešimt metų nepadidėjo, augo tik neatsakiusiųjų. Dalis jų, tikėtina, netikintys, kuriems klausimas pasirodė nepatogus, bet surašymas to neatskiria. Kodėl surašymo skaičius Bažnyčiai svarbesnis už krikšto knygas — apostazijos puslapyje.

Skirtumas tarp Pew 76 % ir Eurobarometro 47 % rodo, kiek lemia klausimo formuluotė: Eurobarometras siūlo trečią atsakymą — "dvasia ar gyvybės jėga" — ir daugiau nei trečdalis lietuvių renkasi būtent jį. Tai tikėjimas be asmeninio Dievo, kurio nei "ateistas", nei "katalikas" neaprašo.

Dar dvi išvados. Pirma, tarp 75 % katalikų ir 47 % tikinčiųjų Dievą telpa didelė grupė — pakrikštyti, surašyme pasižymėję katalikais, bet asmeniniu Dievu netikintys ar abejojantys. Pew sudėtiniu religingumo rodikliu Lietuva (21 %) iš 34 Europos šalių yra viduryje (16-ta vieta, kartu su Ispanija), nors pagal priklausymą — tarp katalikiškiausių. Antra, savideklaruojamų ateistų maždaug tiek pat, kiek surašymo "netikinčių" — apie 6 %, nors nei Dievu, nei dvasia netiki dukart daugiau. Lietuva taip pat viena iš nedaugelio regiono šalių, kur religija žmonėms dabar mažiau svarbi nei jų vaikystės šeimoje (58 % ir 67 %), o 60 % mano, kad doram žmogui tikėti Dievą nebūtina.

Šaltiniai: Oficialiosios statistikos portalas — 2021 m. surašymas · religija.lt — 2001 ir 2011 m. surašymai · Pew — Vidurio ir Rytų Europa (2015–2016) · Pew — Rytų ir Vakarų Europa (2018) · Pew — religingumo rodiklis (2018) · Pew — The Global God Divide (2019) · Eurobarometras 341 — Europeans and Biotechnology in 2010 (QB32) · WIN/Gallup International 2016 (kasvyksta.lt)

Kodėl žmonės tampa nereligingi? Įtakingiausią aiškinimą pateikė Pippa Norris ir Ronaldas Inglehartas (Sacred and Secular, 2004; 2 leid. 2011): egzistencinio saugumo teorija. Pasaulietėjimą skatina augantis egzistencinis saugumas — ekonominis ir fizinis; o nesaugumas, atvirkščiai, palaiko ar net atgaivina religingumą. Teorija tikrinta su World Values Survey duomenimis maždaug 80 visuomenių.

Kitos prieigos papildo šį vaizdą: sekuliarizacijos tezė (Steve'as Bruce'as) religijos nykimą sieja su modernizacija ir racionalizacija; Grace Davie "tikėjimas nepriklausant" (believing without belonging) aiškina, kodėl institucinis dalyvavimas — lankymas, narystė — krinta greičiau nei pats tikėjimas. Tarp racionalizacijos ir egzistencinio nesaugumo aiškinimų tebevyksta gyva akademinė diskusija.

Skaičiai jautrūs metodui, todėl juos reikia skaityti atsargiai. Gyventojų surašymai ir sociologinės apklausos neretai duoda skirtingus rezultatus, o klausimo formuluotė smarkiai keičia atsakymus.

Socialinio pageidaujamumo iškraipymas: ten, kur religingumas yra socialinė norma, žmonės gali nepripažinti netikėjimo; ten, kur vyrauja pasaulietiškumas, gali būti atvirkščiai. Be to, sąvokos "nesusisaistęs", "ateistas", "agnostikas" ir "nieko konkrečiai" matuoja skirtingus dalykus, todėl skirtingų tyrimų skaičiai ne visada tiesiogiai palyginami.