Apostazija

Žodis kilęs iš graikų apostasia, "atsimetimas". Kanonų teisės kodeksas (751 kan.) skiria tris panašius dalykus:

• Apostazija yra viso krikščioniškojo tikėjimo atmetimas po krikšto.
• Erezija yra atkaklus kurios nors tikėjimo tiesos neigimas arba atkaklus abejojimas ja.
• Schizma yra atsisakymas paklusti popiežiui arba palaikyti bendrystę su Bažnyčios nariais.

Už visus tris 1364 kanonas numato ekskomuniką latae sententiae, tai yra užsitraukiamą pačiu poelgiu, be teismo ar vyskupo sprendimo. Bažnyčios požiūriu prašymo tam nereikia. Raštiškas pareiškimas tik užfiksuoja sprendimą: klebonas įrašo žymą krikšto knygoje.

2006 m. Popiežiškoji įstatymų tekstų taryba apibrėžė "formalų pasitraukimo iš Katalikų Bažnyčios aktą": tai raštiškas pareiškimas, pateiktas asmeniškai, sąmoningai ir laisvai, kurį priima vyskupas arba klebonas. Krikšto knygoje tada įrašoma defectio ab Ecclesia catholica actu formali.

2009 m. Benediktas XVI apaštališkuoju laišku Omnium in mentem šią sąvoką iš kodekso santuokos kanonų išbraukė. Nuo tada išstojusiems santuokos taisyklės taikomos taip pat, kaip ir visiems katalikams. Lietuvoje formuluotė išliko: pasak LVK, klebonas krikšto knygoje rašo "formaliu aktu pasitraukė iš Bažnyčios" ir prašymo datą.

Šaltiniai: CIC 751 kan. · CIC 1364 kan. · Popiežiškoji įstatymų tekstų taryba, 2006 · Omnium in mentem, 2009 · 15min, 2021

• Krikštas neištrinamas. Bažnyčios mokymu krikštas įspaudžia neišdildomą žymę ir negali būti pakartotas (845 kan.). Kauno arkivyskupija rašo tiesiai: "Krikšto panaikinti neįmanoma." Įrašas krikšto knygoje lieka, prie jo pridedama žyma.
• Mokesčiai nesikeičia. Lietuvoje bažnytinio mokesčio nėra. Vokietijoje bažnyčios nariai moka papildomai 8–9 % savo pajamų mokesčio sumos, todėl ten išstojus sutaupoma pinigų. Čia ne.
• Valstybės finansavimas nuo to nepriklauso. 2025 m. tradicinėms religinėms bendruomenėms skirta 1,9 mln. eurų, iš jų Lietuvos vyskupų konferencijai – 1,751 mln. Kintamoji dalis skaičiuojama pagal 2021 m. gyventojų surašymą ir pačių bendruomenių pateiktus narių skaičius, o ne pagal krikšto knygas (žr. surašymą).
• Valstybei tai nerūpi. Konstitucijos 26 straipsnis laiduoja minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę, o 43 straipsnis skelbia, kad valstybinės religijos nėra. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas (1995) leidžia laisvai pakeisti savo pasirinkimą, o valstybės dokumentuose tikyba nenurodoma. Apie narystę ar išstojimą įstatymas nieko nesako: tai vidinis Bažnyčios reikalas.
• Kas keičiasi. Bažnyčios dokumentuose atsiranda žyma, kad ją palikote, ir pradedami taikyti kanoniniai apribojimai: negalėsite kūmauti, bažnytinei santuokai reikės vyskupo leidimo, gali būti atsisakyta bažnytinių laidotuvių (žr. pasekmes).

Šaltiniai: CIC 845 kan. · Kauno arkivyskupija · bpb.de — Kirchensteuer · Bernardinai.lt, 2025 · Konstitucijos 26 str. · 43 str. · Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas

Oficialios formos ar tvarkos aprašo nei Lietuvos vyskupų konferencija (LVK), nei vyskupijos neskelbia. Toliau aprašyta tvarka, kurią 2021 m. žiniasklaidai nurodė LVK atstovas kun. Mykolas Sotničenka, papildyta jau išstojusių žmonių patirtimi.

1. Sužinokite savo krikšto parapiją. Pravers ir apytikslė krikšto data. Dažniausiai tai žino tėvai ar seneliai.
2. Parašykite prašymą. Forma laisva, svarbu – data ir parašas. Pavyzdį rasite žemiau.
3. Pateikite jį savo gyvenamosios vietos vyskupijos kurijai. Kurija persiunčia prašymą krikšto vyskupijai, o ši – krikšto parapijos klebonui, kuris įrašo žymą. Patikimiausia siųsti registruotu laišku ir pasilikti kopiją: besikreipusieji pasakoja, kad el. laiškai kartais lieka be atsakymo.
4. Tikėkitės pokalbio. Pasak LVK, prašytoją susitinka vyskupas arba kancleris ir aptaria motyvus, kanonines pasekmes ir kelią atgal. Besikreipusiųjų teigimu, kalbėtis nuotoliniu būdu atsisakoma. Įtikinėti gali, priversti – ne: įstatymas draudžia versti žmogų išpažinti ar keisti tikėjimą.
5. Paprašykite patvirtinimo. LVK teigia, kad "ryšio su Bažnyčia atsisakymo liudijimai neišduodami". Vis dėlto keli žmonės gavo krikšto knygos išrašą su žyma, todėl jo verta paprašyti jau prašyme.

Kitas kelias. Iniciatyva "Laimingas žmogus" 2021 m. rekomendavo kreiptis tiesiai į krikšto parapiją: parašyti el. laišką, tada nuvykti su asmens dokumentu. Po žyma krikšto knygoje pasirašo ir prašytojas, ir kunigas. Panašiai 2009–2010 m. darė skeptikas.org forumo dalyviai. LVK šio kelio nemini, todėl rezultatas gali priklausyti nuo klebono.

Kaina ir trukmė. Nemokama. Trukmė labai skiriasi: vieniems užtruko kelias dienas, kitiems – aštuonis mėnesius (žr. kitų patirtį).

Šaltiniai: 15min, 2021 · LRT, 2021 · "Laimingas žmogus", 2021 · skeptikas.org forumas · Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, 2 str.

Tikslios formos nėra. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai pasakyta, jog išstojate sąmoningai ir laisvai, ir kad pakaktų duomenų krikšto įrašui rasti.

Jei norite, kad būtų ištrinti ir jūsų asmens duomenys, pridėkite sakinį iš skyriaus apie asmens duomenis.

Civilinių pasekmių nėra. Bažnyčios viduje jos tokios:

• Sakramentai. Ekskomunikuotam draudžiama priimti sakramentus (1331 kan.), taip pat ir Komuniją (915 kan.).
• Kūmai. Krikšto ar sutvirtinimo tėvais gali būti tik katalikai, "gyvenantys tikėjimo gyvenimą" (874 ir 893 kan.). Išstojus kūmauti nebegalima.
• Santuoka. Bažnytinei santuokai su žmogumi, "viešai atmetusiu katalikų tikėjimą", reikia vietos ordinaro, paprastai vyskupo, leidimo (1071 kan.). Kanoninė santuokos forma išstojusiems taikoma ir toliau (1117 kan.).
• Laidotuvės. Bažnytinių laidotuvių netenka "viešai žinomi apostatai", jei prieš mirtį neparodė atgailos ženklų. Abejotinu atveju sprendžia vyskupas (1184 kan.). Civilinėms laidotuvėms tai įtakos neturi.
• Grįžimas. Ekskomuniką gali panaikinti vyskupas (1355 kan.), o kai kuriais atvejais ir nuodėmklausys (1357 kan.). Pasak LVK, grįžtantis žmogus pateikia prašymą, gavęs leidimą atlieka išpažintį ir dalyvauja priėmimo apeigose, o krikšto knygoje įrašoma nauja žyma.

Šaltiniai: CIC 1331, 1355, 1357 kan. · CIC 874, 893, 915 kan. · CIC 1071, 1117 kan. · CIC 1184 kan. · 15min, 2021

Oficialios statistikos nėra: 2021 m. LVK negalėjo pasakyti, kiek žmonių išstojo. Žinomi tik pavieniai atvejai.

• 2009–2010 m. skeptikas.org forumo dalyviai kreipėsi į savo parapijas. Kunigai dažnai nežinojo, ką daryti. Vienas dalyvis per kelias dienas gavo spausdintą pažymą ir žymą krikšto knygoje, kitas Klaipėdoje gavo žymą, bet be pažymos.
• 2010 m. birželio 30 d. pirmoji bendra akcija: Vilniaus arkivyskupijos kurijai įteikta 19 prašymų. Vyskupas Arūnas Poniškaitis Vatikano radijui sakė: "Gavome šešiolika pareiškimų […] viskas, ką galime padaryti – tai pridėti pastabą prie įrašo parapijos Krikštų knygoje." Skaičiai šaltiniuose skiriasi.
• 2011 m. balandžio 15 d. antroji akcija, kurią organizavo "Feministinis frontas". Dalyvavo per 20 žmonių. Poniškaitis, pasak organizatorių, "nematąs poreikio išduoti apostazės liudijimus".
• Apie 2018 m. M. Pietarytei Vilniaus kurija iš pradžių atsakė, kad tokios procedūros nėra. Ji siuntė prašymą registruotu laišku ir el. paštu. Po susitikimų su kunigais ir vyskupu krikšto knygos išrašą ji gavo tik asmeniškai atvykusi į kuriją. Iš viso užtruko aštuonis mėnesius.
• 2021 m. po kai kurių kunigų pasisakymų apie Stambulo konvenciją ir LGBTQ teises išstoti panoro daugiau žmonių. F. M. Leščiauskaitė kreipėsi į Vilniaus kuriją ir, kai straipsnis buvo rašomas, atsakymo dar neturėjo.
• 2022 m. aktorė Elzbieta Latėnaitė: "procesas praėjo greitai ir lengvai".

Šaltiniai: skeptikas.org · Atgimimas, 2010 · Bernardinai.lt, 2011 · Feministinis frontas, 2011 · nara.lt, 2021 · 15min, 2021 · 15min, 2021 · LRT, 2021 · 15min, 2022

Ar galima reikalauti, kad Bažnyčia ištrintų jūsų duomenis iš krikšto knygos? Lietuvoje kol kas greičiausiai išgirsite "ne". Tačiau ES Teisingumo Teismas šiuo metu sprendžia būtent šį klausimą.

• Vilniaus arkivyskupija (2018): teisė prašyti ištrinti duomenis "netaikoma […] kai duomenys susiję su suteiktais sakramentais". Tokie duomenys saugomi "neribotą laiką", o pareiškimas dėl išstojimo pažymimas byloje.
• Ispanija: duomenų apsaugos agentūra 2006 m. nurodė pažymėti išstojimą, bet Aukščiausiasis Teismas 2008 m. nusprendė, kad krikšto knygos nėra susisteminti duomenų rinkiniai ir duomenų apsaugos įstatymas joms netaikomas.
• Airija (2023) ir Prancūzija (Valstybės Taryba, 2024): ištrinti nereikia, pakanka žymos.
• Belgija: duomenų apsaugos institucija 2023 m. įpareigojo Gento vyskupiją duomenis ištrinti. Vyskupija sprendimą apskundė, ir Belgijos teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą (byla C-12/25 Bisdom Gent).
• Generalinė advokatė Laila Medina 2026 m. spalio 1 d. išvadoje teigė, kad BDAR taikomas ir krikšto knygoms. Žmogus, pareiškęs prieštaravimą, iš principo gali reikalauti duomenis ištrinti. Bažnyčia gali juos saugoti toliau, tik jei įrodo įtikinamas teisėtas priežastis, o interesus kiekvienu atveju turi pasverti nacionalinis teismas. Išvada teismo neįpareigoja, sprendimo dar nėra.

Ką daryti Lietuvoje. Prie prašymo galima pridėti sakinį: "Remdamasis (-si) BDAR 21 straipsniu, prieštarauju tolesniam savo asmens duomenų tvarkymui ir pagal 17 straipsnį prašau juos ištrinti." Jei kurija atsisakys, galite skųstis Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI). Savo pozicijos dėl krikšto knygų VDAI kol kas nėra paskelbusi. Kai ES Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje C-12/25, jis bus privalomas ir VDAI, ir Lietuvos teismams.

Šaltiniai: Vilniaus arkivyskupija · Ispanijos Konstitucinis Teismas, ATC 20/2011 · Airijos DPC, 2023 · Service-Public.fr, 2024 · ICTRecht, Belgija · ESTT pranešimas spaudai Nr. 139/26 · VDAI

Viešai Bažnyčia savo narių skaičių grindžia ne krikšto knygomis, o gyventojų surašymu. Pagal surašymą skirstoma ir dalis valstybės finansavimo. Todėl, jei norite, kad jūsų netikėjimas būtų matomas statistikoje, svarbiausia yra surašymo anketa, o ne apostazija.

2011 m. katalikais save laikė 77,2 %, tikybos nenurodė 10,1 %. Tikybos klausta atrankiniame tyrime, o ne imant duomenis iš registrų.

Platesnis vaizdas — surašymai nuo 2001 m. ir apklausos apie tikėjimą — demografijos puslapyje.

Šaltiniai: Oficialiosios statistikos portalas · ateizmasirateistai.lt · Bernardinai.lt, 2025

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statute (2008) nariu laikomas konfirmuotas asmuo, kuris lanko pamaldas, priima Komuniją ir moka metinį nario mokestį. Atskiros išstojimo tvarkos statute nėra, todėl, panašu, narystė baigiasi nustojus atitikti šias sąlygas.

Apie stačiatikių ir kitų bendruomenių tvarką viešos informacijos neradome.

Šaltiniai: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statutas